fbpx

Olandai – sportiškiausia tauta pasaulyje?

Atrodo, kad prieš metus, visos planetos internetinė žiniasklaida pradėjo žaibuoti, olandams nepatekus į Europos futbolo čempionatą. Tokį fiasko šalis, kurioje futbolo varžybos yra daugeliu atžvilgių svarbesnės nei religinės šventės, patyrė pirm

ą kartą per 32 metus. Paplakė pikti komentatorių liežuviai, o Olandijos futbolo rinktinės sirgaliai pradėjo juokauti, esą jų sportininkai tyčia nepateko į čempionatą – kaip kitaip prikaustyti fanų dėmesį į, tuo pačiu metu, Amsterdame, vykusį Europos lengvosios atletikos čempionatą. Ir, tikrai, tuokart jie „nukovė” kelis medalius, taip išsklaidydami abejones dėl olandų meilės sportui.

Futbolo karštinė

Magiška jaunystės ir patirties kombinacija susipina į visuotinį pamišimą dėl futbolo. Dvi savaites trunkanti pasaulio futbolo čempionato fiesta išmuša olandų gyvenimo ritmą iš įprastų vėžių. Avykėliai pasakoja, kad iki tol nežiūrėję futbolo, Olandijoje, ta karštine užsikrečia per pirmas tris svarbesnias rungtynes. Staiga namai pasidabina vėliavomis ir girliandomis, darbovietėse vyksta rezultatų spėjimas. Kadangi reikia ne tiesiog sau sužymėti skaičiukus, o bandyti pataikyti į dešimtuką, tenka bent porą valandų paslapčia nuo kolegų „googlinti”. Futbolas tai ne tik žaidimas, tai vakarai su kolegomis, bare, priešais milžinišką ekraną, tai savaitgaliai su šeima, sporto aikštynuose.

Futbolo čempionatas – lyg nauja terpė akcijoms parduotuvėse, žaidimams, kasdienio gyvenimo elementų puošybai, ir kitiems atributams. Prekyba klesti, futbolas, kaip užsuktas variklis skatina šalies ekonomiką, o olandai tam visai nesipriešina. Didžiausias šalies fenomenas – neliūdėti pralaimėjus.

Olandija (Nyderlandai) tris kartus užėmė antrą vietą Pasaulio futbolo čempionate (tai buvo 1974, 1978 ir 2010 metais).

1988 m. Nyderlandai laimėjo Europos futbolo čempionatą, įveikdami Sovietų Sąjungą.

2000 metais Nyderlanduose ir Belgijoje vyko vienuoliktas Europos futbolo čempionatas. Tai buvo pirmas kartas, kuomet populiariausios sporto šakos, pasaulyje, pirmenybės, vyko vienu metu, dviejose šalyse.

Daugiadienės dviračių lenktynės

Olandų fenomenalus domėjimąsis dviračiais gimė dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, tai, lietuviškam atlyginimui, nemaži automobilių ir kelių mokesčiai. Antroji, prieš kelis dešimtmečius praūžusi viešųjų ryšių akcija – nežudyk vaikų. Sumažėjus degalų kainoms XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje katastrofiškai pradėjo didėti avarijų skaičius. Statistikos eilutėse nuolat mirgėjo ir baimę kėlė žuvusių vaikų, keliuose, skaičius. Akcijos metu olandai skatinti pakeisti motorines transporto priemones saugiomis. To pasekmė – puikiai išvystyta infrastruktūra dviračiams, mažamečiai pirmiau susipažįsta su dviračiais, nei išmoksta vaikščioti, o dviračių varžybos vyksta nebe kelias valandas ar dienas, o ištisas savaites. Daugiadienės „Eneco Tour“ varžybos – olandų nacionalinis pasididžiavimas ir neabejotino pranašumo įrodymas. Tarkim, Dylanas Groenewegenas, per vienas iš tokių varžybų, 2012 metais, 184,7 km numynė per 4 valandas ir 14 min. (tai beveik tiek pat kiek nuo Kauno iki Klaipėdos).

Žolės riedulys

Pasaulyje žolės riedulio sporto šaka vienija du milijardus sirgalių. Sirgalių skaičiumi pirmauja Indija, Pakistanas, Bangladešas, Vokietija bei, žinoma, Olandija.

Tarptautinė šios sporto šakos asociacija telkia net šimtą šalių, o per trumpą jos istoriją olandai sugebėjo iškovoti net tris Pasaulio čempionų medalius.

Greitasis čiuožimas

Nors pirmos greitojo čiuožimo varžybos vyko Anglijoje, pirmame Pasaulio čempionate, vykusiame 1889 m., Nyderlanduose, buvo rengiamos greitojo čiuožimo 500 metrų, 1500 metrų, 5000 metrų ir 10 000 metrų lenktynės.

Greitasis čiuožimas kaip sporto šaka, o ne Šiaurės Europos šalyse išpopuliarėjusi susisiekimo priemonė atsirado, Olandijoje tik 1924 m. Moterys jose dalyvauti galėjo tik nuo 1960 m. Visgi, tai nesutrukdė olandams net kelis kartus iškovoti prizines vietas pasaulio pirmenybėse.

Kovinis sportas

Greičiausiai būtų sunku surasti nors vieną valstybę, kurioje nebūtų tailando bokso („Muay Thai”) klubo. Visgi, olandai itin vertina jėgos, ištvermės ir pagarbos priešininkui kovą. Tailando boksas, kaip sporto šaka, buvo pripažintas 1929 metais, o pirmieji kultivuoti pradėjo Olandai. Kitos šalys Nyderlandų pavyzdžiu pasekė tik praėjus daugiau nei penkiasdešimt metų – 1980 metais.

Sporto kompleksai

Keliaujant per šią valstybę į akis krenta sporto kompleksai, puikiai išvystyta infrastruktūra dviračiams (pagal vertinimus ji nusileidžia tik Danijai), bei modernūs aikštynai.

Olandijai priklauso viena didžiausių planetos sporto arenų – 1996 metais iškilusi Amsterdamo arena, kurioje vienu metu varžybas gali stebėti net 52 960 sirgaliai.

Į didžiausių Europos aikštynų sąrašą įeina 1913 metais pastatytas „Eindhoveno Filips” stadionas (angl. Philips stadion), kuris talpina daugiau nei 35 500 žiūrovų.

SOS: Gyvenu su olandu

Kraudamasi lagaminus kelionei į Olandiją žinojau keturis faktus apie šią šalį – augina tulpes, atvirų pažiūrų, važinėja dviračiais ir dievina futbolą. Maniau to pradžiai pakaks, tačiau jau pirmą vakarą ruošdama “susipažinimo” vakarienę savo naujam kambariokui pasistengiau pralaužti ledus tema apie futbolą, ir …. pasigailėjau.

Sumuštiniai ir penketukų kultūra

Pasirodo, kad futbolas ir tos pačios lyties partnerystės įstatymas yra temos, kuriomis kalbama tik po santuokos (arba bent jau po dešimties varginančios draugystės metų). Sunku nupasakoti savo gyvenimą su olandu, nes visada besišypsantis, su visais nuolatos besisveikinantis, iki skausmo mandagus, jaunas bankininkas mane privertė greitai perprasti nerašytas, o kartais ir garsiai nepasakytas, taisykles.
Gyvenimas su olandu tai lengvų svaigalų kavinės („coffee shops“), nuomonių žaidimas pamiršus visus argumentus. Taip pat negalima nepastebėti į vidutinybę nukreipto požiūrio. Jeigu susiruošėte bendrom jėgom su olandu pakabinti lentynėlę maksimalizmą užrakink po lova, nes tiek ją renkantis, tiek sukant varžtus išgirsi: “O kam daugiau, jeigu ir to pakanka”. Tas nepalenkiamas orientavimasis į vidutinybę po kurio laiko pradeda net žavėti.
Minimalizmą galima pastebėti ir kitose srityse. Atidarius olando, kuris per metus uždirba apie aštuoniasdešimt tūkstančių eurų, spintą su žiburiu nerasi nei vieno garsaus prekinio ženklo drabužio: “O kam, jeigu ir ši apranga gera?”.
Kalvinistiškas susilaikymas mažiau žavi virtuvėje. Kaip tikram lietuviui norisi sriubytės, kepsniuko ir silkutės, neprošal. O čia pusryčiams ir pietums sumuštiniai. Parduotuvėje ne taip paprasta rasti varškės ar juodos duonos. Užtat vakarienė olandui tikra šventė, į kurią skuba ant dviračių ne tik kostiumuoti profesoriai, tačiau ir mamos įnirtingai mina pedalus ant dviračio apkabinėto vaikiškomis kėdutėmis.

Gestams – ne

Gyvendama su olandu išmokau laikytis atstumo. Šiltų, romantiškų santykių iš olandų nėra ko tikėtis, nors ištikimybės ir prieraišumo – garantuotai taip. Kai kurie olandų veiksmai gali atrodyti įžūlūs. Pavyzdžiui, vakarėlyje niekas tavęs nesupažindina su likusiais, naujoje kompanijoje niekas per daug nerodo iniciatyvos pradėti bendrauti, su kolegomis iki baro, greičiausiai, taip ir nepavyks nueiti.
Štai kartą kambario draugas, paragavo cepelinų ir nesugebėjo palaikyti kritikos už dantų – „Čia turbūt patiekalas iš kario laikų, kai neturėjote daugiau ką valgyti…”, – pasakė žmogus per metus virtuvėje apsilankęs du kartus.
Olandijoje vaikai nuo pat mažens mokomi išsakyti savo nuomonę, net jeigu to niekas ir neprašo. Toks atvirumas ir, tuo pačiu, individualumas, paperka. Nes išsakyta nuomonė tuo ir pasibaigia, joks olandas nesikiš į ne savo reikalus, jeigu jo niekas neprašo. Vienintelė geležinė taisyklė negestikuliuoti rankomis ir palikti erdvės pašnekovui.

Pokalbių sufleris:

Tad jeigu nori pataukšti su olandu apie nieką arba apie viską geriau rinktis tokias pokalbių temas, kaip orą arba spręsti dilemą (ne)pirkti gyvūną. Dažnai užsieniečiai lieka it musę kandę, jeigu sugalvoja pakalbinti olandą apie finansus, politiką ar paskalas iš karališkosios šeimos gyvenimo. Būtų puiku jeigu mėgindami užmegzti pokalbį nepainiotumėte šios šalies pavadinimų – Nyderlandai, Olandija ir Nyderlandų karalystė, kurie iš tikrųjų turi skirtingas reikšmes. Nedera lengvabūdiškai žiūrėti į šį faktą, nes patys olandai jų nepainioja. Nyderlandų Karalystė apima europinius Nyderlandus ir Karibų Nyderlandus. Nyderlandai – tai tik europinė Nyderlandų karalystės dalis, o Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, kuris dabar apima tik dvi provincijas iš dvylikos – pietų ir šiaurės Olandiją.

Lietuvoje studijuojanti ir Olandijoje dirbanti Brigita: suderinti šiuos du dalykus gali kiekvienas

Šiuolaikinės darbo ir studijų galimybės plačios, tačiau dažnai sunku suvokti, kur jos baigiasi, kol nepatikriname šių ribų iš naujo. Studijų ir darbo derinimas, net jei abu dalykai vyksta tame pačiame mieste, dažnai priimamas kaip kraštutinumas ar asmeninis iššūkis. O ar patikėtumėte, kad įmanoma tuo pačiu metu studijuoti vienoje šalyje ir dirbti kitoje? Nors šiose vėžėse jau trečius metus stovinti Brigita tokį kelią pasirinko ne savo noru, abejonės išsisklaidė ir šiandien ji neabejoja – tai gali pavykti kiekvienam.

Kaip atsiradai Olandijoje ir kiek laiko jau gyveni svetur?

I Olandiją atvykau kartu su vaikinu prieš tris su puse metų. Taip pasielgėme todėl, kad turėjome finansinių problemų gyvendami Lietuvoje. Pasirinkome būtent Olandiją, nes čia apsigyveno dauguma emigravusių mūsų draugų.

Kas prasidėjo pirmiau: studijos ar darbai?

Kai emigravome, jau buvau pradėjusi buhalterinės apskaitos studijas ir baigusi pirmą kursą. Planavome gyventi ir dirbti Olandijoje vienerius metus, tad nusprendžiau pasiimti metų trukmės akademines atostogas. Kai su vaikinu nusprendėme, kad Olandijoje būsime ilgiau nei metus, iš dieninių studijų perėjau į neakivaizdines. Per tris metus save išbandžiau įvairiuose darbuose: dirbau lašišos fabrike, sūrio pakavimo fabrike, dariau puokštes, prižiūrėjau gėles, rinkau sodinamų gėlių užsakymus ir t.t. Šiuo metu mano darbas susijęs su elektronika.

Ar studijos labai įsiterpia į darbus? Ar vadovai tave palaiko?

Tikrai taip, įsiterpia. Kai vyksta paskaitos Lietuvoje, nevykstu atostogų (jeigu nuspręsčiau taip pasielgti, tektų atostogauti 4 kartus per metus). Nuo to laiko iki egzaminų būna 2 ar 3 mėnesiai. Viską darau savarankiškai – surenku visą reikalingą informaciją ir kuo intensyviau, kiek tik leidžia mano galimybės, mokausi po darbo bei savaitgaliais. Atėjus egzaminų sesijai, kitos išeities nelieka – tenka grįžti ir laikyti juos universitete, Lietuvoje. Antrame ir trečiame kurse grįždavau po tris kartus per metus, į dvi egzaminų sesijas ir vasarą, porą savaičių normaliai paatostogauti, pailsėti. Dabar, paskutiniame kurse, per mokslo metus reikės apie 10 savaičių atostogų, tad į Lietuvą teks grįžti apie 5 kartus. Mano laimei, su darbdaviais susitarti pavyksta gan sklandžiai. Dirbu jau antrą ilgalaikį darbą, kurio vadovas supranta mano tikslus ir išleidžia į Lietuvą „atostogoms“, t.y., egzaminų sesijai. Vis dėlto, susitarimo sėkmė priklauso ir nuo to, ar esi geras darbuotojas ir ar vadovas nori, kad po pertraukos tęstum darbą įmonėje. Pažvelgus iš kitos pusės, dirbu per agentūrą, todėl galiu atostogauti, kiek noriu, o net jeigu po atostogų nebegrįžčiau į tą patį darbą, neabejoju, kad rasčiau kitą. Mokslai man – pirmoje vietoje.

Ar planuoji baigusi studijas siekti karjeros Olandijoje?

Labai to norėčiau, kadangi su išsilavinimu, kurio siekiu, turėčiau galimybę daug uždirbti, tačiau yra privaloma sąlyga – privalėčiau išmokti olandų kalbą. Tai planuoju daryti po to, kai baigsiu studijas. Vis dėlto, dar nesu apsisprendusi dėl ateities – labai traukia Lietuva, todėl, baigusi mokslus, pirmiausia galimybių ieškosiu ten.

Kaip kilo idėja mokytis vienoje šalyje ir dirbti kitoje? Ar toks scenarijus įmanomas kiekvienam?

Tai buvo būtinybė labiau nei pasirinkimas – pirmiau pradėjau mokslus, o po to išvažiavau. Tai įvyko dėl kitų aplinkybių, o po metų grįžti nebenorėjau, tad pasirinkau neakivaizdines studijas.

Manau, kad suderinti mokslus ir darbą skirtingose šalyse galėtų visi, mokantys planuoti savo laiką ir tie, kurie tikrai nori mokytis. Man papildomu stimulu tapo nemokamos studijos Lietuvoje – mano nuomone, tokia suteikta galimybe būtinai reikėjo pasinaudoti.

Apie toleranciją, klumpes ir tulpes – kodėl olandai tokie, kokius juos matome?

Kitokie ir tuo didžiuojasi: 5 pasaulį stebinantys olandų bendravimo įpročiai

Olandijos verslo pasaulyje veiksmas niekada nesustoja – vienas laivas atplaukia su prekėmis arba žaliavomis, kitas – su ambicingais jaunuoliais arba patyrusiais verslo vilkais. Mažame šios šalies plote nuolat vyksta tarptautiniai projektai, ir konferencijos, kurios į Olandiją kasdien atveda žmones iš viso pasaulio. „Aprangos kodas nustatomas ne pagal vietą, o pagal šeimininką“, teigia rašytojas Russellas Smitas, o niekam nepataikaujantys olandai yra gyvas to pavyzdys. Vienus čia atveda verslo reikalai, kitus – turistinis smalsumas, tačiau išmanyti vietinių bendravimo subtilybes verta kiekvienam jau įkėlusiam ar dar įkelsiančiam koją į Olandijos žemę.

1. Nešvaistykite laiko mandagumams

Daugelis Europos gyventojų žino, jog svarbų elektroninį laišką dera pradėti mandagiu kreipiniu ir užbaigti taktišku atsisveikinimu. Daugeliu atveju iš Jūsų būtent to ir tikimasi, tačiau neapsigaukite – Olandijoje tokie „manevrai“ suprantami kaip paprasčiausias laiko švaistymas. Čia tikra atgaiva tampa trumpai ir aiškiai išdėstytos mintys, o kitose šalyse įprastas mandagumas greitai sukels įtarimą, kad rengiatės prašyti paslaugos arba bandote „pasaldinti“ pašnekovo laukiančias nemalonias naujienas.

2. Nepageidaujamos dovanėlės

Tiems, kurie mums ištiesia pagalbos ranką itin svarbiais momentais, dažnai nepakanka paprasčiausio „ačiū“. Mažomis padėkos dovanėlėmis kolegos apsikeičia daugelyje pasaulio šalių, tačiau Olandijoje taip elgtis nedera. Olandai tvirtai tiki, jog pagarbą reikia užsidirbti savomis rankomis, o dovanėlė gali būti suprasta kaip kyšis ar dar vienas pagalbos prašymas. Piniginiams kyšiams taikoma ta pati taisyklė – visi čia laikomi lygiaverčiais, tad karjeros laiptais kopti nepadės nei įtakingi tėvai, nei stora piniginė. Amžius yra dar vienas olandams nesvarbus kriterijus, į kurį atsižvelgiama daugelyje kitų pasaulio šalių. Verslo pasaulyje vyresni kolegos nesureikšminami – visada žiūrima ne į patirtį, o į darbo rezultatus.

3. Klientas ne visada teisus

Sumokėjus už paslaugas daugelyje šalių įprasta tikėtis puikaus aptarnavimo, o jo negavus reikšti nepasitenkinimą. Paslaugų sferoje dirbantiems žmonėms neretai kartojama – klientas visada teisus, tačiau Olandijoje ši taisyklė negalioja. Žmonių lygybė čia vyrauja net ir tuomet, kai už paslaugas atsilyginama pinigais, tad kilus nepasitenkinimui neskubėkite kviesti kavinukės darbuotojos viršininko. Pirmiausia vertėtų kritiškai pažvelgti į savo elgesį ir įsitikinti, kad viską padarėte gerai ir buvote mandagus.

4. Nepataikaujantys svečiams

Užsienio svečių vizitai Olandijoje – kasdienis reiškinys. Dešimtys didelių tarptautinių kompanijų neatsiejamos nuo investuotojų, vadovų ir kitų įgaliotinių, čia atvykstančių verslo reikalais. Tačiau ir šioje sferoje galioja ta pati lygybės taisyklė, o pasibaigus darbo valandoms visi išsiskirsto namo, neskirdami svečiams ypatingo dėmesio ir papildomo laiko.

5. Punktualūs planuotojai

Olandai pasaulyje žinomi kaip itin punktualūs žmonės. Jie pasirodo sutartu laiku sutartoje vietoje, o kitų vėlavimą laiko įžūliu elgesiu. Tačiau tam reikalinga viena sąlyga – viskas privalo būti sutarta iš anksto. Olandai nemėgsta spontaniškų pokyčių, planų ar vizitų, o kelionė su draugu į kino teatrą planuojama iki numatytos dienos likus šešioms savaitėms. Vizitai verslo reikalais taip pat planuojami labai anksti.

Kitokie ir tuo didžiuojasi: 5 pasaulį stebinantys olandų bendravimo įpročiai