Apie toleranciją, klumpes ir tulpes – kodėl olandai tokie, kokius juos matome?

Dieną Amsterdame klaidžiojančius turistus vilioja ore sklandantis saldus tulpių aromatas, o vakare – smalsumą žadinančios raudonųjų žibintų kvartalo vitrinos. Tolerancija – olandų „vizitinė kortelė“, ne vienu klausimu išskirianti šią valstybę pasauliniame kontekste. Olandijos įstatymai pirmieji pripažino tos pačios lyties asmenų santuoką, eutanaziją (lengvą neišgydomo ligonio mirtį) ir prostituciją. O ar žinojote, kad du dalykai iš trijų, esančių šiame sąraše, ir šiandien laikomi legaliais tik Olandijoje?

Realistai ar naivuoliai?

„Gedogen“ – į kitas kalbas praktiškai neišverčiamas olandų kalbos žodis, pateisinantis išskirtinius šalies įstatymus: kam uždrausti tai, kas nekontroliuojamai persikels į juodąją rinką ir neduos valstybei pelno? Net ir netylant skeptikų kritikai, olandai džiaugiasi tokios politikos rezultatais – naktinių merginų ir lengvųjų narkotikų pardavėjų mokamais pelno mokesčiais bei aršiai vykstančia kova su prekyba žmonėmis.

Ioannis P.

Robinas padėjo man susirasti nuostabų darbą Nyderlanduose. Bendravimas buvo puikus ir suteikė jausmą, kad jie man rūpi. Ačiū Robin. '

Polderio modelis – dar vienas „burtažodis“, apibūdinantis olandų kultūrą. Nuo senovės su kitomis šalimis bendradarbiaujantys olandai ištobulino bendravimo modelį, pagal kurį išklausomas kiekvienas sandoryje dalyvaujantis žmogus. Nors tokia taktika gali pareikalauti labai daug laiko, ji iki šiol taikoma ir verslo pasaulyje, ir politikoje – pasisakius visiems norintiems, ieškoma kompromiso. O žinant, jog sprendimas įteisinti prostituciją, eutanaziją ir lengvuosius narkotikus priimtas būtent šiuo būdu, abejonių nelieka – praktinė patirtis olandams svarbesnė už keliamas teorijas.

Tomas P

„Tai buvo labai įdomi ir auganti patirtis. Aš pažįstu daug kultūrų ir patiriu patirties, kurios niekada nebūčiau turėjęs, jei nebūčiau čia “.

Tulpių manija ir klumpių kaukšėjimas

Ar žinojote, kad artėjant Moters dienai iš gėlininkų rankų šluojamos tulpės kažkada buvo brangiausios gėlės pasaulyje? Olandų meilė šioms gėlėms, sužydėjusi kartu su pirmosiomis šalyje išsiskleidusiomis tulpėmis (1554-aisiais čia savo tulpių kolekciją pirmasis pasodino Leideno universiteto sodininkas Carolus Clusius), neblėsta. Praėjus šimtmečiui po šio įvykio, jų populiarumas žaibiškai išaugo – prasidėjus tulpių karštinei vienos gėlės kaina viršijo vidutinio darbininko metinį atlyginimą. Pasaulinėje rinkoje Olandijai ir šiandien nėra lygių – kasmet pardavimui čia užauginama apie tris milijardus žiedų.

Olandiškų tulpių greičiausiai rasite artimiausioje gėlių parduotuvėje, tad jeigu planuojate keliauti į Olandiją ir ieškote itin originalaus suvenyro, artimuosius garantuotai nustebinsite iš lagamino ištraukę porą ryškiaspalvių klumpių. Jos jau nuo senų laikų saugojo sodininkų, ūkininkų, kalvių, žvejų, mūrininkų ir kitų amatininkų kojas. Tiesa, užsukę į suvenyrų parduotuvę greičiausiai turėsite pasitenkinti iš gumos arba plastiko pagaminta tradicine avalyne, tačiau važiuodami pro kaimelius būkite budrūs – galbūt jums pavyks pamatyti medinėmis klumpėmis apsiavusius sodininkus.

Nors klumpių kaukšėjimas neužgožia netylančios kritikos dėl itin drąsių įstatymų, Olandijos gatvėmis vaikštantys vietiniai visada pasitinka su šypsena ir maloniai sveikinasi, o ir pačių skeptikų akys smalsiai laksto raudonųjų žibintų kvartalo gatvelėmis. Dabar olandų tolerancijos ribos ir motyvai pažįstami ir jums, o išteisinti ar nuteisti – spręskite patys.