Sumuštiniai ir penketukų kultūra

Pasirodo, kad futbolas ir tos pačios lyties partnerystės įstatymas yra temos, kuriomis kalbama tik po santuokos (arba bent jau po dešimties varginančios draugystės metų). Sunku nupasakoti savo gyvenimą su olandu, nes visada besišypsantis, su visais nuolatos besisveikinantis, iki skausmo mandagus, jaunas bankininkas mane privertė greitai perprasti nerašytas, o kartais ir garsiai nepasakytas, taisykles.
Gyvenimas su olandu tai lengvų svaigalų kavinės („coffee shops“), nuomonių žaidimas pamiršus visus argumentus. Taip pat negalima nepastebėti į vidutinybę nukreipto požiūrio. Jeigu susiruošėte bendrom jėgom su olandu pakabinti lentynėlę maksimalizmą užrakink po lova, nes tiek ją renkantis, tiek sukant varžtus išgirsi: “O kam daugiau, jeigu ir to pakanka”. Tas nepalenkiamas orientavimasis į vidutinybę po kurio laiko pradeda net žavėti.
Minimalizmą galima pastebėti ir kitose srityse. Atidarius olando, kuris per metus uždirba apie aštuoniasdešimt tūkstančių eurų, spintą su žiburiu nerasi nei vieno garsaus prekinio ženklo drabužio: “O kam, jeigu ir ši apranga gera?”.
Kalvinistiškas susilaikymas mažiau žavi virtuvėje. Kaip tikram lietuviui norisi sriubytės, kepsniuko ir silkutės, neprošal. O čia pusryčiams ir pietums sumuštiniai. Parduotuvėje ne taip paprasta rasti varškės ar juodos duonos. Užtat vakarienė olandui tikra šventė, į kurią skuba ant dviračių ne tik kostiumuoti profesoriai, tačiau ir mamos įnirtingai mina pedalus ant dviračio apkabinėto vaikiškomis kėdutėmis.

Gestams – ne

Gyvendama su olandu išmokau laikytis atstumo. Šiltų, romantiškų santykių iš olandų nėra ko tikėtis, nors ištikimybės ir prieraišumo – garantuotai taip. Kai kurie olandų veiksmai gali atrodyti įžūlūs. Pavyzdžiui, vakarėlyje niekas tavęs nesupažindina su likusiais, naujoje kompanijoje niekas per daug nerodo iniciatyvos pradėti bendrauti, su kolegomis iki baro, greičiausiai, taip ir nepavyks nueiti.
Štai kartą kambario draugas, paragavo cepelinų ir nesugebėjo palaikyti kritikos už dantų – „Čia turbūt patiekalas iš kario laikų, kai neturėjote daugiau ką valgyti…”, – pasakė žmogus per metus virtuvėje apsilankęs du kartus.
Olandijoje vaikai nuo pat mažens mokomi išsakyti savo nuomonę, net jeigu to niekas ir neprašo. Toks atvirumas ir, tuo pačiu, individualumas, paperka. Nes išsakyta nuomonė tuo ir pasibaigia, joks olandas nesikiš į ne savo reikalus, jeigu jo niekas neprašo. Vienintelė geležinė taisyklė negestikuliuoti rankomis ir palikti erdvės pašnekovui.

Pokalbių sufleris:

Tad jeigu nori pataukšti su olandu apie nieką arba apie viską geriau rinktis tokias pokalbių temas, kaip orą arba spręsti dilemą (ne)pirkti gyvūną. Dažnai užsieniečiai lieka it musę kandę, jeigu sugalvoja pakalbinti olandą apie finansus, politiką ar paskalas iš karališkosios šeimos gyvenimo. Būtų puiku jeigu mėgindami užmegzti pokalbį nepainiotumėte šios šalies pavadinimų – Nyderlandai, Olandija ir Nyderlandų karalystė, kurie iš tikrųjų turi skirtingas reikšmes. Nedera lengvabūdiškai žiūrėti į šį faktą, nes patys olandai jų nepainioja. Nyderlandų Karalystė apima europinius Nyderlandus ir Karibų Nyderlandus. Nyderlandai – tai tik europinė Nyderlandų karalystės dalis, o Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, kuris dabar apima tik dvi provincijas iš dvylikos – pietų ir šiaurės Olandiją.

Finansavimas ir vyriausybės dėmesys

Olandija Europoje pirmauja ne tik kaip geriausią sveikatos apsaugos sistemą turinti šalis, tačiau ir kaip šalis, kurios vyriausybė į tai investuoja daugiausiai. Be abejonės, šie veiksniai itin glaudžiai susiję, tačiau ne mažiau už skiriamas lėšas svarbu ir vyriausybės dėmesys – investicijų kontrolė. Olandai vykdo gausybę prevencinių programų, padedančių užkirsti kelią ligoms ar kitiems sutrikimams, pavyzdžiui, kontroliuoja mokinių mitybą mokyklose. Žinoma, nepamiršti yra ir sergantys gyventojai.

Dirbančiųjų sveikatos apsauga

Visi, turintys Olandijoje nuolatinį darbą, yra gydomi pagal Olandijoje galiojančius sveikatos apsaugos įstatymus. Privalomąsias draudimo įmokas už darbuotoją moka darbdavys, tačiau esama išimčių. Dirbantys valstybinėse įstaigose arba savarankiškai, taip pat gaunantys itin dideles pajamas, privalomuoju (valstybiniu) sveikatos draudimu (Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten) nėra draudžiami. Tokiu atveju dirbantysis turi kreiptis į privačias draudimo įmones ir sudaryti privataus draudimo (Prive-verzekering) sutartį (apskritai draustis privačiose draudimo įmonėse Olandijoje yra gana populiaru, paprastai metams tai kainuoja apie tūkstantį eurų). Privalomasis (valstybinis) sveikatos draudimas padengia daugelį su liga susijusių išlaidų, iš jo apmokami receptiniai vaistai. Kiekvienas draudimas siūlo kelių rūšių paketus: nuo paprastojo draudimo, kuomet suteikiamos visos būtinosios gydymo paslaugos, iki itin prabangaus, į kurį įskaičiuojama kone viskas (žinoma, ir metinė įmoka atitinkamai didesnė). Valstybė ne visiškai padengia odontologo paslaugas, prireikus rimtesnio gydymo ar procedūrų, dalį kainos ligonis turi susimokėti pats.

Nedarbingumo laikotarpis

Susirgus, dirbančiajam nuolatiniame darbe, ir toliau mokamas atlyginimas, kuris yra ne mažesnis nei 70 procentų ligonio prieš tai gauto atlyginimo. Atlyginimas ligos atveju mokamas darbdavio nuo pirmosios ligos dienos, nebent vidinėje darbo sutartyje buvo numatyta kitaip. Darbdavio apmokamas nedarbingumo laikotarpis gali trukti ne ilgiau nei dvejus metus. Po jų prarandama galimybė grįžti į darbą, o nedarbingumo išmokų reikia prašyti iš valstybės (ar ji bus skirta ir koks bus išmokos dydis, sprendžia už tai atsakingas padalinys – Uitvoeringsinstituut Werknemersverzekeringen).

Nedarbingumo laikotarpiu darbdavys gali nutraukti atlyginimo mokėjimą tik tuo atveju, jei darbuotojas nesistengia pasveikti (nesilanko pas medikus, nevartoja paskirtų medikamentų, nelanko procedūrų ir pan.) Ligos metu pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys nutraukia atlyginimo ligos atveju mokėjimą, tuomet dėl išmokų taip pat reikia kreiptis į valstybę.

Praradus darbingumą (negalint dirbti daugiau nei metus)

Praradus darbingumą arba nepasveikus per vienerius metus galima kreiptis dėl neįgaliojo pašalpos. Teisę kreiptis šios pašalpos turi asmenys, kurie yra jaunesni nei pensijinio amžiaus (jaunesni nei 65 metų) ir kurių nedarbingumas, po pastarųjų 52 ligos savaičių, yra ne mažesnis nei 15 procentų. Tokiu atveju prarasto darbingumo išmoka priklauso nuo ligonio amžiaus ir darbo stažo. Jei ligonio nedarbingumas yra daugiau nei 30 procentų, išmoka turi siekti 21 procentą gauto darbo užmokesčio, jei 80 procentų – tuomet išmoka siekia 75 procentus minimalaus šalies darbo užmokesčio.

Vairuotojo atmintinė: 10 dalykų, kuriuos rekomenduojama žinoti prieš sėdant už vairo Olandijoje

• Jeigu ženklai nenurodo kitaip, gyvenvietėje leistina važiuoti 50 km/h, užmiestyje 80 km/h, greitkelyje 100 km/h, o autostradoje – 130 km/h greičiu.

• Prieš įvažiuodami į žiedinę sankryžą, visada atidžiai sekite ženklus – skirtingai nei Lietuvoje, Olandijoje išvažiuojantiems iš žiedinės sankryžos pirmenybė teikiama ne visada.

• Dviračiams ir mopedams visada taikoma pirmenybė, tad atidžiai sekite šių transporto priemonių eismą. Ypatingai saugokitės mopedų – nors jiems draudžiama naudotis dviračių juosta, šios taisyklės dažnai nepaisoma.

• Važiuodami pro gyvenvietę, garsinį signalą galite naudoti tik ypatingo pavojaus atveju. Jeigu vairuojate naktį, tiesiog pamirksėkite šviesomis.

• Nemaža dalis lengvųjų automobilių vairuotojų priklauso vairuotojų organizacijai „ANWB“, kuri gali padengti automobilio remonto išlaidas.

• Už važiavimą valstybiniais keliais Olandijoje mokėti nereikia. Išimtys – tuneliai, į kuriuos įvažiuojant taikomas vienkartinis mokestis.

• Būkite budrūs ne tik tada, kai pamatysite greičio matuoklio ženklą, mat olandai jau seniai „prisijaukino“ Lietuvoje dar tik testuojamą vidutinio greičio matavimo sistemą. Ji įrengta net 12 pagrindinių šalies magistralių ir veikia ilgose distancijose. Jeigu jūsų vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas maksimalus greitis, galite gauti baudą už greičio viršijimą.

• Baudą galima apmokėti tiesiogiai policijos pareigūnui, pažeidimo vietoje.

Amsterdame ir kituose tankiai apgyvendintuose Olandijos miestuose dažnai nelengva surasti laisvą vietą automobiliui. Siekiant išspręsti šią problemą, didmiesčių priemiesčiuose ir užmiesčiuose prie viešojo transporto stotelių įrengtos didelės stovėjimo aikštelės su „P+R“ sistema. Ja naudotis visiškai paprasta – pasistatykite automobilį toliau nuo centro ir patogiai keliaukite viešuoju transportu, mat į automobilio stovėjimo mokestį jau įskaičiuotas bilietas į miesto centrą ir atgal. Už šią paslaugą jums greičiausiai teks sumokėti apie 8 eurus. Tokių aikštelių sąrašą ir transporto maršrutus rasite ANWB internetiniame puslapyje (olandų kalba).Europos Sąjungos šalyse išduotas vairuotojo pažymėjimas Olandijoje galioja lygiai tiek pat – dažniausiai 10 metų nuo jo išdavimo datos. Vis dėlto, jeigu Olandijoje gyvenate bent 185 dienas per metus, galite pakeisti lietuvišką dokumentą į olandišką – jis bus laikomas jūsų asmenybę patvirtinančiu dokumentu.

Atvežę nuosavą automobilį į Olandiją, per 6 mėnesius turite įregistruoti jį atsakingoje Nyderlandų įstaigoje. Be to, jūsų automobilis turi praeiti techninę apžiūrą. Olandijos automobilių savininkai kas tris mėnesius moka kelių mokestį. Norėdami įsigyti automobilio draudimą Olandijoje, kitaip nei kitose šalyse, privalote turėti leidimą gyventi. Užregistravę automobilį atsakingoje įstaigoje, paprasčiausiai pasirinkite norimą draudimo kompaniją, pasirinkite norimą draudimo planą ir sumokėkite jam taikomą mokestį.

Buto/kambario nuomos ypatybės

Olandijos darbdaviai dažnai stengiasi prisitaikyti prie iš užsienio atvykstančių darbininkų poreikių ir pasiūlo išnuomoti iš anksto numatytą kambarį ar butą. Vis dėlto, jeigu toks pasiūlymas neteikiamas, gyvenamosios vietos paieška gali tapti nemaloniu rūpesčiu. Nors olandai puikiai kalba angliškai, ne kiekvienas laisvą butą ar kambarį turintis šalies gyventojas ryžtasi jame apgyvendinti atvykstančius iš užsienio, ypač tuo atveju, jeigu dėl nuomos tariamasi telefonu, o būsimus nuomininkus tikimasi pamatyti tik įsikraustymo dieną. Ieškant būsto didmiestyje, iškyla dar viena problema – „neįkandama“ nuomos kaina. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, už vieno miegamojo buto nuomą Amsterdamo priemiestyje kiekvieną mėnesį teks sumokėti mažiausiai 700 eurų (mažesniuose miestuose kiek mažiau), o už kitas paslaugas (internetą, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą ir t.t.) – dar apie 150 €. Be to, olandai gali lengvai susisiekti su daugiabučių namų savininkų bendrijomis ir sužinoti apie laisvus butus, o atvykstantiems iš užsienio lengviausiu keliu dažniausiai tampa nekilnojamo būsto nuomos agentūros, kurioms už gyvenamosios vietos paiešką tenka papildomai sumokėti vieno mėnesio nuomos dydžio mokestį. Nuomos kaina taip pat priklauso nuo buto patogumų, tad ieškant gyvenamosios vietos itin svarbu įsidėmėti tris olandiškus terminus:

• Ongemeubileerd (neaprūpintas). Tokiame bute nerasite nei kilimo, nei užuolaidų, nei technikos. Greičiausiai turėsite patys įsigyti visas smulkmenas – durų rankenas, dušo galvutę, lempų gaubtus, kabliukus ir net tualeto dangtį. Tokios būklės gyvenamosios vietos dažniausiai galite tikėtis, ieškodami socialinio būsto.

• Gestoffeerd (dalinai aprūpintas). Tokiame būste galite tikėtis išvysti tam tikrą grindų dangą, pvz., laminatą ar kiliminę dangą, būtiniausią techniką (greičiausiai bute vis tiek nerasite net orkaitės) ir, kai kuriais atvejais, užuolaidas. Į tokio būsto jaukumą turėsite įnešti šiek tiek papildomų investicijų ir darbo, tačiau viską galėsite sukurti pagal savo poreikius.

• Gemeubileerd (aprūpintas). Tai reiškia, kad bute rasite visą reikiamą įrangą ir techniką – jums reikės tik užpildyti stalčius ir lentynas savo daiktais.

Kaip atsiradai Olandijoje ir kiek laiko jau gyveni svetur?

I Olandiją atvykau kartu su vaikinu prieš tris su puse metų. Taip pasielgėme todėl, kad turėjome finansinių problemų gyvendami Lietuvoje. Pasirinkome būtent Olandiją, nes čia apsigyveno dauguma emigravusių mūsų draugų.

Kas prasidėjo pirmiau: studijos ar darbai?

Kai emigravome, jau buvau pradėjusi buhalterinės apskaitos studijas ir baigusi pirmą kursą. Planavome gyventi ir dirbti Olandijoje vienerius metus, tad nusprendžiau pasiimti metų trukmės akademines atostogas. Kai su vaikinu nusprendėme, kad Olandijoje būsime ilgiau nei metus, iš dieninių studijų perėjau į neakivaizdines. Per tris metus save išbandžiau įvairiuose darbuose: dirbau lašišos fabrike, sūrio pakavimo fabrike, dariau puokštes, prižiūrėjau gėles, rinkau sodinamų gėlių užsakymus ir t.t. Šiuo metu mano darbas susijęs su elektronika.

Ar studijos labai įsiterpia į darbus? Ar vadovai tave palaiko?

Tikrai taip, įsiterpia. Kai vyksta paskaitos Lietuvoje, nevykstu atostogų (jeigu nuspręsčiau taip pasielgti, tektų atostogauti 4 kartus per metus). Nuo to laiko iki egzaminų būna 2 ar 3 mėnesiai. Viską darau savarankiškai – surenku visą reikalingą informaciją ir kuo intensyviau, kiek tik leidžia mano galimybės, mokausi po darbo bei savaitgaliais. Atėjus egzaminų sesijai, kitos išeities nelieka – tenka grįžti ir laikyti juos universitete, Lietuvoje. Antrame ir trečiame kurse grįždavau po tris kartus per metus, į dvi egzaminų sesijas ir vasarą, porą savaičių normaliai paatostogauti, pailsėti. Dabar, paskutiniame kurse, per mokslo metus reikės apie 10 savaičių atostogų, tad į Lietuvą teks grįžti apie 5 kartus. Mano laimei, su darbdaviais susitarti pavyksta gan sklandžiai. Dirbu jau antrą ilgalaikį darbą, kurio vadovas supranta mano tikslus ir išleidžia į Lietuvą „atostogoms“, t.y., egzaminų sesijai. Vis dėlto, susitarimo sėkmė priklauso ir nuo to, ar esi geras darbuotojas ir ar vadovas nori, kad po pertraukos tęstum darbą įmonėje. Pažvelgus iš kitos pusės, dirbu per agentūrą, todėl galiu atostogauti, kiek noriu, o net jeigu po atostogų nebegrįžčiau į tą patį darbą, neabejoju, kad rasčiau kitą. Mokslai man – pirmoje vietoje.

Ar planuoji baigusi studijas siekti karjeros Olandijoje?

Labai to norėčiau, kadangi su išsilavinimu, kurio siekiu, turėčiau galimybę daug uždirbti, tačiau yra privaloma sąlyga – privalėčiau išmokti olandų kalbą. Tai planuoju daryti po to, kai baigsiu studijas. Vis dėlto, dar nesu apsisprendusi dėl ateities – labai traukia Lietuva, todėl, baigusi mokslus, pirmiausia galimybių ieškosiu ten.

Kaip kilo idėja mokytis vienoje šalyje ir dirbti kitoje? Ar toks scenarijus įmanomas kiekvienam?

Tai buvo būtinybė labiau nei pasirinkimas – pirmiau pradėjau mokslus, o po to išvažiavau. Tai įvyko dėl kitų aplinkybių, o po metų grįžti nebenorėjau, tad pasirinkau neakivaizdines studijas.

Manau, kad suderinti mokslus ir darbą skirtingose šalyse galėtų visi, mokantys planuoti savo laiką ir tie, kurie tikrai nori mokytis. Man papildomu stimulu tapo nemokamos studijos Lietuvoje – mano nuomone, tokia suteikta galimybe būtinai reikėjo pasinaudoti.

1. Nemokami pėsčiųjų turai

Įsilieję į kitų smalsiai nusiteikusių turistų būrį, galėsite nemokamai sužinoti populiariausių Amsterdamo objektų istoriją. Kartu su gidu pasivaikščiosite Raudonųjų žibintų kvartalo gatvelėmis, apžiūrėsite Anos Frank namus, karališkuosius rūmus ir kitas populiariausias miesto vietas. Šie nemokami turai trunka apie tris valandas ir vyksta kiekvieną dieną 11,15 val. ir 13,15 val (pradžia – Dam aikštėje, prie nacionalinio paminklo).

2. Begijnhofo kiemelis

Mėgstate mįsles ir paslaptis? Tuomet ši pramoga kaip tik jums. Begijnhofo kiemelis – 14-ojo amžiaus dvasia apgaubta ramybės oazė, kurią lemta atrasti tikrai ne kiekvienam. Vienintelis įėjimas – nedidelės ir paprastos medinės durys nuolat dūzgiančioje Amsterdamo širdyje, mažoje Gedempte Beginensloot gatvelėje. Tai lyg laiko mašina, nukelsianti jus atgal į viduramžius – atraskite ją ir grožėkitės romantiškais sodais, seniausiu mediniu namu Amsterdame ir dvejomis nuostabiomis bažnyčiomis.

3. Prekyvietė po atviru dangumi

Turgelis, kuriame galite apsilankyti nemokamai, nėra naujiena, tačiau lankantis Amsterdame visa tai pamatyti savo akimis tikrai verta. Albert Cuypmarkt – prekyvietė, esanti Alberto Cuypstraato gatvėje. Tai tikras „kultūrų katilas“, kuriame be olandų dar karaliauja ir indoneziečiai, surinamiečiai bei marokiečiai, lankytojams siūlantys viską nuo dviračių iki egzotiškų pelėsinių sūrių.

4. Atraskite pasaulį kitoje kanalo pusėje

Apeikite centrinę stotį ir tęskite kelionę nemokamu keltu! Kitoje kanalo pusėje jums atsivers tikras menininkų miestas – apleista laivų statykla, neturinti nei vienos pilkos sienos. Šioje kanalo pusėje šeimininkauja talentingi „graffiti“ meistrai, savo piešiniais puošiantys kiekvieną dar neišmargintą paviršių, o lankytojus pasitinka tvarką prižiūrinti iš medžio išdrožta galva. Jeigu „graffiti“ nėra jūsų aistra, tai yra puiki proga daugiau sužinoti apie įvairias meno rūšis. Be to, būdami kitame kanalo krante, galėsite pasigrožėti visai kitokia, tolima ir paslaptinga, Amsterdamo panorama.
Keltai kursuoja nuo 6,30 val. iki 21 val.

5. Kačių valtis (Poezenboot)

1966-aisiais Amsterdame gyvenanti mergina Henriette van Weelde, pamačiusi gatvėje po medžiu besislepiančią kačių šeimą, pagalvojo: jeigu žmonės gali gyventi valtyse, kodėl to negali padaryti katės? Penkiasdešimtuosius gyvavimo metus mininti idėja šiandien į Amsterdamą traukia kačių mylėtojus iš viso pasaulio. Šiuose gyvūnų namuose galėsite apsilankyti užsukę į Singelio gatvę.

6. Amsterdamas, penktadienio vakaras ir…riedučiai

Visus metus, kiekvieną penktadienį (jeigu gatvės nebūna šlapios), čia vyksta šviesų ir spalvų festivalį primenantis riedutininkų žygis, kuriame gali dalyvauti visi norintys. Šio renginio metu uždaromos gatvės net ir dūzgiančiame miesto centre, tad atsistokite ant keturių ar aštuonių ratukų ir pasiruoškite ne tik pajudėti, bet ir geriau pažinti miestą! Startą ir finišą skiria apie 20 kilometrų, pradžia – 20 val. prie Vondelparko.  Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.fridaynightskate.com.

7. Antradieniai muzikiniame teatre

Amsterdamas – menų ir kultūros miestas. Nors čia vykstančių teatro spektaklių bei koncertų bilietų kainos skirtos ne kiekvieno kišenei, daugybė teatrų ir koncertų salių kultūros ir meno mylėtojams reguliariai surengia nemokamus pasirodymus. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo iki gegužės, antradieniais, 12,30 val. galite apsilankyti muzikiniame teatre ir nemokamai išvysti aukščiausios kokybės nacionalinio simfoninio orkestro, nacionalinio operos teatro choro ir nacionalinio baleto teatro trupės pasirodymus.

8. Trečiadieniai Concertgebouw koncertų salėje

Eidami į šį renginį, paruoškite savo alkūnes nuožmioms grumtynėms su kailiniais pasipuošusiomis damomis. Nuo rugsėjo vidurio iki birželio kiekvieno trečiadienio vidurdienį Concertgebouw koncertų salėje vykstantys pasirodymai itin populiarūs. Nors dažniausiai ant scenos galima išvysti tik repeticiją vakaro pasirodymams, savo rankas ir balsus vidurdieniais miklina geriausi šalies ir užsienio muzikantai.

9. EYE kino institutas

Šis išskirtinės architektūros pastatas taip pat puikuojasi į Amsterdamo muziejų, kuriose galite apsilankyti nemokamai, sąraše.  Jame ne tik sužinosite apie pasaulinę bei Olandijos kino istoriją, bet ir galėsite įsitaisyti jaukiuose krėsluose ir žiūrėti filmų ištraukas. Nors laikinos parodos yra mokamos, apatiniame pastato aukšte kiekvieną lankytoją pasitinka nemokama paroda su gausybe eksponatų bei atskiros futuristinio stiliaus kabinos su valdymo pultais, kuriose galite peržiūrėti daugiau nei šimtą filmų iškarpų bei siužetų. Be to, įspūdingą muziejaus pastatą puošia didžiuliai langai, iš kurių atsiveria įspūdingas vaizdas – Amsterdamo panorama ir miestą juosiantys kanalai.

10. Nemokama ekskursija alaus darykloje

Nemokama alaus degustacija? Taip, tai įmanoma! Nors „t‘IJ“ alaus darykla nėra tokia populiari kaip milžinė „Heineken“, joje tikrai verta apsilankyti kiekvienam alaus mėgėjui. Kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 15,30 val. čia rengiamos nemokamos ekskursijos, kuriose ne tik sužinosite naujų dalykų bei pamatysite didžiausią Europoje butelių kolekciją, bet ir galėsite paskanauti organiškos produkcijos.

Registracija ir socialinės apsaugos numeris

Pirmoji užduotis – jūsų ir jūsų vaikų registracija. Jeigu ketinate šalyje pasilikti ilgiau nei keturis mėnesius, privalote užregistruoti visą šeimą per penkias dienas nuo atvykimo vietinėje savivaldybėje (gemeente). Antras žingsnis – paraiška socialinės apsaugos numeriui gauti. Jo jums ir jūsų vaikams prireiks norint pasinaudoti sveikatos apsaugos sistema, vaistinėse, įsidarbinant, mokant mokesčius, atidarant banko sąskaitą ir…registruojant vaikus mokymo įstaigoje.

Mokyklos pasirinkimas ir švietimo sistemos ypatybės

Daugelyje mokymo įstaigų organizuojamos informacijos dienos, kurių metu galite ne tik apsilankyti mokyklose, bet ir pasikalbėti su mokytojais, užduoti visus norimus klausimus. Toks metodas padeda tėvams surinkti visą norimą informaciją ir nuspręsti, kuri mokymo įstaiga bus tinkamiausia jų vaikui. Net jeigu nežinote, kada jos organizuojamos, nesidrovėkite ir susisiekite su mokyklos vadovais, mat yra didelė tikimybė, kad jums bus paskirtas privatus susitikimas. Vis dėlto, renkantis mokymo įstaigą savo vaikams, vertėtų atsižvelgti ir į atstumą, mat pagal Olandijoje galiojančius įstatymus pirmenybė jūsų atžalai bus teikiama aštuoniose arčiausiai nuo jūsų namų esančiose mokyklose.

Išsilavinimui olandai teikia itin didelę svarbą – visi šalies gyventojai privalo eiti į mokyklą nuo penktojo gimtadienio iki tos dienos, kai jiems sukanka šešiolika. Vis dėlto, jau kai vaikui sukanka treji, tėvus paštu pasiekia informacinis laiškas apie mokyklas ir prašymas, kuriame reikia nurodyti vaiko duomenis bei mokyklas, kurioms pageidaujama suteikti pirmenybę.

Jeigu vis dar dvejojate, ar jūsų vaikas gerai jausis olandiškoje mokykloje, nepamirškite, kad olandai auga kalbų apsuptyje. Žiūrėdami televizorių ir klausydami muzikos, vaikai puikiai išmoksta anglų bei vokiečių kalbas. Švietimo sistemoje jai taip pat tenka itin svarbus vaidmuo – kai kurios studijų programos šalies universitetuose tikslingai dėstomos tik anglų kalba. Vis dėlto, jeigu nutarėte, kad geriausiai jūsų vaikas jausis tarptautinėje mokykloje, nepamirškite, kad ir jos skirstomos į dvi grupes – privačios ir valstybinės. Pastarosiose itin daug dėmesio skiriama integracijai į olandų bendruomenę, vaikai mokomi landų kalbos, o tai ypač naudinga, jeigu planuojate pasilikti ilgam.

Kodėl vaikams patinka Olandija?

Abejonių ir liūdesio išraiška vaiko veide jus gali užklupti bet kada – net ir tuomet, jeigu suplanavote viską iki menkiausios smulkmenos ir jau susikrovėte visus lagaminus. Pabandykite sužadinti vaikų smalsumą, perduodami vaikų, paklaustų, kodėl jiems patinka gyventi Olandijoje, mintis. Mažieji apklausos dalyviai tvirtino, kad daugiausia džiaugsmo jiems teikia vietinė gimtadienių tradicija – iš šios šventės nei vienas vaikas neišeina tuščiomis rankomis. Nors tėvams mažų dovanėlių ruošimas sukelia papildomų rūpesčių, vaikams kiekvieno draugo gimtadienis tampa didele, gražia ir nepamirštama švente. Kaip savo mėgstamiausią pasilinksminimą daugelis vaikų įvardijo atrakcionų parkus, kurių gausa Olandija tikrai gali didžiuotis – atėjus atostogoms, galėsite savo vaikus pradžiuginti nepamirštama diena karuselėse ir linksmuosiuose kalneliuose. Na o jeigu ir tai nesužadins smalsumo ir noro keliauti, išduokite paslaptį – Olandijoje besimokantys vaikai tikrai turi priežastį būti laimingi, mat iš mokyklos jie niekada neparsineša namų darbų.

Lietuviškose Kelių eismo taisyklėse rašoma: dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų, važiuoti pėsčiųjų perėjomis ar pravažiuoti pro pėstįjį greičiau nei jo ėjimo greitis – 3–7 km/h. Dar daugiau – pamėginki važiuoti be šalmo ir liemenės, ir jau būsi stabdomas malonaus policijos pareigūno. Olandijoje, panašu, viskas yra priešingai.

Pirmiausiai, reikia suvokti, kad Olandija pagal dviračių infrastruktūros išvystymą, dviratininkų eismo patogumą, saugumą ir kitus rodiklis yra neabejotina šalis lyderė. Ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Tai žemėlapio plotelis su giliomis dviračių tradicijomis ir stipriu sąmoningo dviratininko įvaizdžiu. Minti dviratį, o ne automobilio pedalus – gero tono, mentaliteto ir brandos ženklas.

Kas svarbiau už šalmą?

Du dalykai, be kurių negalite pradėti savo kelionės yra dviračio skambutis ir atšvaitai (važiuojant naktį prireiks ir lempų). Nors dviratininkas ir turi pirmumą prieš automobilį bei pėstįjį, nors takai platesni nei Lietuvos gatvės, o liemenės ir šalmai neprivalomi, tačiau saugumu vis vien rūpinamasi. Kai jau įprasite riedėti vienodu tempu su vietiniais judriomis Olandijos gatvėmis, suprasite, kad skambutis yra nepakeičiamas, norint pabudinti apsnūdusius ir ne savo kelio dalimi einančius turistus.

Beje, labai svarbi kryptis, kuria važiuojate. Dažnai priešingos krypties srautai atskiriami iškilia trinkelių danga. Automobilių eismas čia beje leidžiamas, tačiau visais atvejais prioritetas yra dviračių. Pirmumą iliustruoja kelio ženklinimas (tiek vertikalus, tiek horizontalus). Pavyzdžiui, žiedinėje sankryžoje linija iš baltų trikampių nurodo, kad automobiliai turi praleisti dviratininkus ir išvažiuodami iš žiedo ir įvažiuodami į jį. Gera žinia ta, kad vargu ar kada būsite vienintelis dviratininkas jūsų pasirinktame kelyje – jei turite abejonių, tiesiog sekite priešais jus judančių dviratę minią.

Parkavimas – kiekvieno dviratininko svajonė

Lietuvoje turėjote pastebėti – prie didesnio prekybos centro, traukinių stoties ar biudžetinės įstaigos įrengtus dviračių stovus – nuo vos poros iki, geriausiu atveju, 6 ar 9. Žinoma, nėra ko skųstis, mat ir tiek dažnai būna per daug ir jie stovi pustuščiai. Visiškai kitokia situacija Olandijoje. Pavyzdžiui, Groningeno universitetinio miestelio centrinė traukinių stotis turi 10 000 vietų dviračių parkavimo aikštelę. Vienintelė bėda „prisiparkavus“ tokioje vietoje – nepamiršti, kur jūsų dviratis.

Ir, žinoma, nepamiršti jo saugiai prirakinti. Tai, kad grįžę prie dviračio, rasite vien jo priekinį ratą, nustebinti neturėtų. Todėl niekada nepirkite brangaus dviračio, o pusę jo kainos išleiskite ant tvirtos (ar kelių) spynų. Kur jau kur, tačiau Olandijoje atsarga gėdos nedaro.

Trumpai:

• negalite važiuoti dviračiu būdami girti ar apsvaigę;
• muzika ir mobilieji telefonai leidžiami, tačiau labai rekomenduojama naudotis laisvų rankų įranga;
• sukdami į kairę ar dešinę tai turite parodyti ištiestos rankos mostu;
• jei neketinate Olandijoje praleisti daug laiko, dviratį tiesiog nuomokitės – punktų tikrai ne vienas kone kiekviename mieste ir gerą variantą galite rasti nuo 4-5 eurų dienai;
• Dauguma dviračių Olandijoje turi senoviškus „galinius“ stabdžius. Pasipraktikuokite prieš pajudėdami iš vietos;
• Ir, svarbiausia, mėgaukitės malonia, saugia ir turininga kelione kol galite – Lietuvoje bus ne tip gražu.