Studentas Aurelijus Zinis, ieškodamas sezoninio darbo užsienyje, savo kailiu patyrė kas yra XXI amžiaus vergovė. Jis tik iš trečio karto surado orų darbą. „Prasidėjus sezoniniams darbams pasipila skambučiai iš be darbo, pinigų, gyvenamosios vietos likusių, pagalbos ieškančių jaunuolių, nukentėjusių nuo fiktyvių įdarbinimo agentūrų,“ – grėsmingą tendenciją įžvelgia darbuotojų paieškos specialistas Ričardas Tenenė.

Prieš tris savaites į Nyderlandus išvykęs 23 metų Aurelijus Zinis dirba gėlių logistikos įmonėje. Kauno technologijos universiteto studentas jau tris vasaras skyrė sezoniniams darbams svetur.

Po pirmo kurso A. Zinis su sesers pagalba įsidarbino mažame Škotijos miestelyje. Vaikinas viešbutyje-restorane dirbo įvairius ūkio darbus: plovė indus, taisė, dažė suolus, buvo lauko darbuotojas.

Jau tąkart lietuvis suprato, kad smulkūs darbdaviai ieško būdų, kaip atvykėliams sumokėti kuo mažiau: „Vadovas įdarbino paauglius anglus, kuriems galėjo mokėti ženkliai mažiau – sumažino padavėjų, likusiems atėmė galimybę sukaupti dvigubai apmokamus viršvalandžius.“

„Norintiems pajusti kažką panašaus, kaip 1941 metais trėmė prosenelius, siūlyčiau susirasti nepatikimą įmonę ir su prastu autobusu važiuoti padirbėti į fabriką – patirtis ir įspūdis visam gyvenimui.“

Patirtis gyvenimui

Trečią kartą sezoniniams darbams išvykęs A. Zinis nusipurto, prisiminęs praėjusių metų vasarą Anglijoje: „Norintiems pajusti kažką panašaus, kaip 1941 metais trėmė prosenelius, siūlyčiau susirasti nepatikimą įmonę ir su prastu autobusu važiuoti padirbėti į fabriką – patirtis ir įspūdis visam gyvenimui.“

Didelį nepasitenkinimą A. Ziniui sukėlė Anglijoje įdarbinančios įmonės reikalavimas apmokėti įvairias fiktyvias paslaugas: „darbo suradimą“, „kelionės organizavimą“, „dokumentų pasirašymą“, „batų nupirkimą“.

„Iš tikrųjų, tu moki 330 eurų už tai, kad tave paima, išveža, išmeta prie vietinės įdarbinimo agentūros ir pats susirandi darbą bei gyvenamąją vietą. Tokiu būdu vykusieji nesupranta, už ką moka. Šių agentūrų tikslas – gauti pinigus, o visi nesklandumai – tavo reikalas,“ – karčia patirtimi dalinasi vaikinas.

Tąkart studentas įsidarbino daržovių pakavimo įmonėje Bostone, Linkolnšyro grafystėje. Jam teko fiziškai sunkiai dirbti po 10-11 valandų, didelio susikaupimo reikalaujančioje pozicijoje.

„Labiausiai siutino, kad dirbom viršvalandžius, o mokėjo kaip už paprastas darbo valandas,“ – teigia A. Zinis.

Rinkitės įmonę, ne šalį

Trečią kartą vaikinas nusprendė tos pačios klaidos nekartoti. Jis rinkosi ne valstybę, kur norėtų dirbti, bet įdarbinimo agentūrą. Šįkart A. Zinis prieš įkeldamas koją į tarpininkaujančią įmonę atliko namų darbus.

Jis siūlo pasimokyti iš jo patirties ir nepasitikėti tinklapiuose platinamais trafaretiniais skelbimais, siūlančiais labai geras gyvenimo sąlygas bei puikų atlyginimą. Taip pat vaikinas pataria skaityti atsiliepimus apie tarpininkaujančią įmonę.

A. Zinis įsitikinęs, kad norint iš rinkos išmesti nesąžiningai dirbančias agentūras, būtina iškart užtrenkti jų duris, išgirdus prašymą sumokėti už įdarbinimą. Pagal Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiama reikalauti užmokesčio už įdarbinimą ar su tuo susijusias paslaugas. Sąžiningos įdarbinimu užsiimančios agentūros pajamas gauna iš užsienio darbdavių, bet ne darbuotojų.

„Rinkitės tas įmones, kurios nerenka jokių pinigų, o sutartį pasirašai dar Lietuvoje. Taip, iš atlyginimo atskaičiuoja už gyvenamąją vietą, mokesčius, bet nėra jokio lupikavimo, viskas oficialu, užrašyta juodu ant balto, suteikiamas draudimas,“ – teigia A. Zinis.

Būdai išvengti vergvaldžių

Lietuvoje veikiančios įdarbinimu užsienyje užsiimančios agentūros privalo du kartus per metus pateikti informaciją apie savo veiklą Lietuvos darbo biržai priklausančiai, EURES nacionalinio koordinavimo tarnybai.

Šios įstaigos laikinai pareigas einanti vadovė Ginta Ališevičiūtė, galvojantiems apie darbą užsienyje, siūlo surinkti informaciją apie dominančią agentūrą:

1. Patikrinkite įmonės teisinį statusą.
   „Registrų centro“ tinklalapyje patikrinkite, ar dominantis tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra įregistruotas.
2. Įsitikinkite agentūros mokumu.
   Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje įsitikinkite, kad įmonė vykdo mokestinius įsipareigojimus ir neturi įsiskolinimų valstybei.
3. Atidžiai skaitykite sutartį.
   Sutartyje turėtų būti aiškiai išdėstyti agentūros įsipareigojimai, teikiamos paslaugos.
4. Sutikite tik su tiksliai įvardintu darbo pasiūlymu.
   Žmogus prieš išvykdamas turi turėti konkretų darbo pasiūlymą, aiškiai žinoti, koks darbo pobūdis, užmokestis, darbo valandų skaičius, sutarties terminas, mokesčių bei socialinio draudimo įmokų dydis.
5. Turėkite darbo sutartį.
   Prieš išvykstant patartina turėti darbo sutartį, kuri pasirašoma tarp darbuotojo ir darbdavio ar tarpininkaujančios įdarbinimo agentūros, kuri nėra tiesioginis darbdavys.

„Kai jau sutinkate su ta paslaugų sutartimi, būtina prašyti galutinės tos šalies įdarbinimo sutarties ir be jos nepradėti dirbti. Tai vienintelis teisinis svertas, kuris gelbės, kilus nesutarimams su darbdaviais ar įdarbinimo tarpininkais,“ – sako EURES vadovė G. Ališevičiūtė.

Saugokitės vienadienių agentūrų

Darbą Nyderlanduose ir Vokietijoje siūlančios agentūros „Robin“ darbuotojų paieškos skyriaus vadovas Ričardas Tenenė teigia, kad ne kartą teko gelbėti į keblią padėtį užsienyje patekusius tautiečius.

„Žmonės pasikliauja užmokesčio prašančiomis įdarbinimo įmonėmis. Jie pro pirštus pažiūri į neteisėtą jų veiklą ir nustemba susidūrę su nemaloniomis pasekmėmis. Jiems sunku išsireikalauti sutartą darbo užmokestį, susiduria su nereguliariais mokėjimais ar net nemokumu, kyla problemos dėl neužtikrintų sveikatos garantijų – tai itin skaudžiai gali baigtis svetimoje šalyje,“ – įspėja R. Tenenė.

Darbuotojų paieškos specialistas pritaria EURES vadovei G. Ališevičiūtei, kad būtina patikrinti dominančią įdarbinimo agentūrą, ar ji įregistruota „Registrų centre“. Jis pabrėžia, kad ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kiek yra darbuotojų, kokia jų darbo trukmė, kiek metų įmonė veikia.

„Tokios detalės padėtų apsisaugoti nuo keliems mėnesiams sukurtų, įdarbinimo specialistų pramintų, „atkryvaškų“. Šių agentūrų tikslas – per labai trumpą laiką surinkti kuo daugiau pinigų iš patiklių darbuotojų. Jų vadovai nesirūpina, kur ir kaip atsidurs jų įdarbinti žmonės,“ – sako R. Tenenė.

Dar viena detalė išduoda fiktyvias įdarbinimo agentūras. Beveik 10 metų įdarbinimu Nyderlanduose užsiimančios agentūros „Robin“ atstovas pataria itin atidžiai perskaityti sutartį ir įsitikinti, kad yra įtraukti tos šalies mokesčiai. „Jeigu jūs Olandijoje nemokėsite mokesčių, jūs prarasite galimybę išsireikalauti savo sąžiningai uždirbtą atlygį ir negalėsite tikėtis pagalbos,“ – sako R. Tenenė.

Nyderlanduose, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, darbuotojas, pasirašęs oficialią darbo sutartį, yra registruojamas mokesčių inspekcijoje. Jam priskiriamas draudimo numeris. Bėdai ištikus toks darbuotojas gauna visą teisinę pagalbą.

„Jeigu jūs Olandijoje nemokėsite mokesčių, jūs prarasite galimybę išsireikalauti savo sąžiningai uždirbtą atlygį ir negalėsite tikėtis pagalbos,“

Atsargiai, duomenų vagys

Retas besiruošiantis dirbti užsienyje žino, kad įmonės įregistravimas „Registrų centre“, nesuteikia jai teisės rinkti, kaupti ir naudoti darbuotojų asmens duomenis.

„Nepatikrinę įdarbinimo įmonės rizikuojate, kad jūsų gyvenimo aprašymas, paso kopija, banko sąskaitos bus panaudoti nesąžiningų asmenų interesams,“ – apie tykančius pavojus įspėja R. Tenenė.

Visos oficialiai veikiančios įdarbinimo agentūros, dirbančios su darbuotojų asmeniniais duomenimis privalo gauti leidimą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.

Šios įstaigos tinklalapyje paspaudus ant išnašos „Asmens duomenų valdytojų valstybės registras“ per kelias sekundes galima patikrinti, ar įmonei yra suteikta teisė dirbti su asmens duomenimis. Tokios teisės trumpalaikės tarpininkaujančios įmonės neturi.

Nyderlandų įdarbinimo agentūros, norėdamos apsisaugoti nuo nesąžiningų ir fiktyviai dirbančių įmonių, susibūrė į asociacijas ABU ir NBBU.

„Asociacijų nariai privalo laikytis griežtesnių taisyklių dėl darbuotojų gyvenimo sąlygų, suteikiamų paslaugų kokybės, negu nustatyta įstatymais. Agentūros nuolat yra tikrinamos. Nesilaikančios reikalavimų praranda licenzijas,“ – teigia R. Tenenė.

Užteks tylėti

EURES nacionalinio koordinavimo tarnybos vadovė G. Ališevičiūtė ragina nukentėjusiuosius netylėti: „Būtinai apie tarpininkaujančių įdarbinimo įmonių pažeidimus praneškite Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Užsienyje esantys asmenys turėtų kreiptis į tos šalies darbuotojų teises atstovaujančias institucijas – darbo inspekciją ar profesines sąjungas“.

Praėjusiais metais nuo nesąžiningų darbdavių nukentėjęs A. Zinis, atsidūrusiems po darbdavių priespauda pataria neverkšlenti. „Jeigu tau pinigų nemoka, tai koks tikslas likti?! Susikrauni mantą ir lauk! Klesti tos įdarbinimo įmonės, kurios tikrai rūpinasi surastais darbuotojais ir jiems siūlo geras darbo sąlygas, sąžiningą užmokestį,“ – sako studentas.

Pašnekovai įsitikinę, kad vienintelis vaistas nuo fiktyvių įdarbinimo agentūrų – tai savo teisių žinojimas ir drąsus tokių įmonių įžūlaus elgesio viešinimas.