Kaip išgyventi Olandijoje nemokant anglų kalbos?

Pripažinkime, kad idėja pakeliauti po pasaulį atrodo viliojanti. Mintyse, norom nenorom, ir darbas, ir mokslas, geresnis darbo užmokestis ir visos svajonės piešiasi rožine spalva. Tik, deja, dažnai kortų namelis pradeda nestabiliai svyruoti, užvaldžius baimei dėl kalbos barjero. Kiekvienais metais apie 10 proc. žmonių išvykstančių dirbti į Olandiją, nemoka arba turi tik bazines anglų kalbos žinias. Remiantis jų patirtimi pateikiame kelis patarimus, kurie padės išvengti kardinalių klaidų.

Kalbos standartai

„Vykdamas į Olandiją žinojau tik kelis visiškai nereikšmingus faktus, tačiau šioje šalyje patiko iškart. Man pasisekė, nes pakliuvau į labai malonų kolektyvą, kuriame buvo ne vienas lenkas, rusas. Žinoma, tokia situacija privedė prie to, kad jautiesi visiškai priklausomas nuo aplinkinių.”, – prisimena pirmą patirtį Olandijoje Andrejus Lavrentijevas ir priduria, kad norint dirbti ir darbus atlikti kokybiškai, anglų kalbos barjeras bus ne kliūtis. Juk šalia būtinai atsiras žmogus, mokantis bent vieną iš tau žinomų kalbų ir galintis pagelbėti.

Tuo tarpu „Robin” įdarbinimo agentūros personalo atrankos vadovas Ričardas Tenenė sako, kad nors susidomėjimas didelis, žmogui, turinčiam kalbos barjerą, įsidarbinti yra nepalyginamai sunkiau. Visų pirma dėl to, kad ne tik darbuotojui keblu dirbti nesuprantant ką sako pamainos vadovas, nesuprantant užrašų darbo vietoje ir net minimaliai nesiorientuojant aplinkoje, bet ir jo kolegoms, kurie turi dalintis užduotimis su juo.

„Apie 15 – 20 proc. besikreipiančių žmonių nekalba užsienio kalbomis arba kalba silpnai. Tačiau, net ir turintiems kalbos barjerą, siūlome puikias įsidarbinimo galimybes. Dirbant yra galimybė bendrauti savo gimtąja kalba. Pavyzdžiui, užsakymų priėmimas naudojant „voice picking” sistemą (darbuotojas gauna užduotis ir patvirtina jų įvykdymą per specialias ausines). Visgi, įsidarbinimo procedūra, nemokant anglų arba vokiečių kalbos, užtrunka ilgiau. Tokių darbo vietų pasirinkimas nėra toks didelis.”, – pasakoja Ričardas.

Tikrinami visi kalbos lygiai

Lietuvoje puikiai galima išsiversti su rusų ar lenkų kalba, tačiau Olandijoje jos nėra tokios populiarios. Todėl, nors kiekviena kalba yra privalumas, vykstant į Olandiją, paprastai, darbdaviai tikrina anglų kalbos lygį (vykstančių į Vokietiją – vokiečių kalbos, ir t.t.).

Kartais žmogus, kuris taip šventai įtikėjo kalbos barjeru, per testą savo ir kitų nuostabai pasirodo neprasčiau už tą, kuris buvo įsitikinęs savo anglų kalbos pažengusio vartotojo lygiu (B1).

Pasak Ričardo, jeigu tikslas yra išvykti dirbti laikinai, investuoti daug laiko naujos kalbos įgūdžių įgijimui gal ir nėra toks tikslingas, kaip mokytis olandų ir anglų kalbos, siekiant šaknis įleisti ilgam. Juk olandų ir anglų kalbos garantuoja didesnį darbo užmokestį, geresnes darbo pozicijas.

Tinkamas mokymosi metodas

„Per tris-penkis mėnesius sistemingo darbo galima visiškai įvaldyti užsienio kalbą. Svarbu nesižavėti „stebuklingais metodais”. Kalbos mokėjimo 70 proc. sudaro žodynas. Tad jeigu aš mokėsiu tūkstantį žodžių, o mano pašnekovas šimtą – kiek ilgai mes pabendrausime?”, – pastebi kalbų mokyklos „Lingvera” vadovas Gediminas Liutkus. Kaip jis pats sako, patirtis vis iš naujo patvirtina, kad užsibrėžus tikslą per savaitę išmokti šimtą žodžių, galvoje lieka keturiasdešimt, naktį prabudus išvardinsime trisdešimt. Bendrauti žmogus gali, kai jo žodžių bagažas siekia bent pusantro tūkstančio žodžių. Penki tūkstančiai signalizuoja, jog apie kalbos barjerą galima pamiršti.

Pasak Gedimino, kartais atsiranda psichologinių barjerų, kuomet žmogus bijo kalbėti kita kalba. Jis bijo suklysti, galbūt jaustis nesmagiai, tačiau dar nesmagiau žmogui stovėti tylint. Jeigu bandai kalbėti, bet suklysti – pašnekovas pataisys.

Išvykus neišmoksi

Vienas mitas, kuris sklando ir dažnai suklaidina išvykstančius, yra tai, kad būdamas anglakalbėje aplinkoje tikrai išmoksi. Tačiau vargu. Kaip sako pašnekovas, fabrike ar statybose kolegos, dažniausiai, dirba tylomis. Juolab, kolektyvas, kaip taisyklė, sudarytas iš kitataučių. Tad belieka bandyti sulaužyti kalbos barjerus dar būnant Lietuvoje.

Svarbu:

• Mokytis užsienio kalbos reiktų prisiversti kiekvieną dieną. Optimalu – trys paskaitos per savaitę, o kitomis dienomis savarankiškai namuose atliekamos užduotys.
• Reikia konstruoti sakinius tik tokia tvarka – mintyse sugalvojame sakinį lietuviškai, vėliau verčiame iš gimtosios kalbos į užsienio.
• Jeigu sudėtinga kalbėti rišliais ir ilgais sakiniais, pradėkime nuo trumpų, aiškių sakinių konstrukcijos.